“Šalčių pramonės su ledais sugaišti pagavo
Ir putodams sniegs visur į nieką pavirto”
K.Donelaitis “Metai”
Ta proga šiandien visa šeima išėjom į kiemą – tvarkytis. Tėtis genėjo medžius, karpė gyvatvores, Mama tvarkė darželius. Augustė abiems tėveliams labai padėjo. Ir Mamai kelis lapelius padėjo surinkti ir Tėčiui nugenėtą obels šakelę padėjo nunešt.
Taip pat šiandien pirmą kartą už tvoros miške pamatėm žydinčias žibutes. Augustei, žinoma, žibutės - ne naujiena, bet kaip jos auga miške tai pamatė pirmą kartą. Ir šlaitas ant kurio žibutės žydi irgi jokių sentimentų nesukėlė. Turbūt net priešingai – Augustė susidūrė su žiauria realybe. Ji suprato, kad šiame pasaulyje yra ne visur lygus parketas ir kad kartais reikia ir į kalniuką įlipti ir per kokią kliūtį perlipti ir užkliūti. Karalaitei tai nepatiko – du kartus bandė grįžti namo anksčiau laiko. Bet tėveliai pasirodė nesukalbami ir Mažąjai teko “kankintis” ant pievutės iki pat darbų pabaigos.
Ta proga šį vakarą Augustė užsimanę nusifotografuoti su žibutėmis. Rezultatai:
Palyginimui: ta pati mergaitė, tame pačiame kambaryje prie tokių pačių žibučių toje pat vazelėje (iš tikro tai taurelėj) lygiai prieš metus:
